margas

2 márgas, -à adj. (3) 1. su ne vienos spalvos dėmėmis, juostomis, ornamentais, raibas, rainas: Jauna buvau pas močiutę, margų juostų aš neaudžiau DvD223. Ko liūdi, jaunoji, ko rymai? Ar ne tavo jaunos dienelės, ar ne tavo margosios skrynelės? StnD17. Kur dėjai naujas pirštines, tas margytès? Rm. An stogo ščytas márgas Pls. Žemė jau margà (pavasarį, kai vietomis nutirpsta sniegas) Ėr. Margóji gyvatė – jos per kuprą vingutis eina Plv. Margasis genys užsipelno tokio vardo, nes iš tiesų yra visas margas Blv. Baltai margas SD11. Dagilis margàsis (Fringilla carduelis) NdŽ. Tas genelaitis, tas paukštelaitis, tas margas nerašytas JD30. Ir balto, ir žilo, ir juodo – tai margà kiaulė! Lz. Pervažiavo margu arkliu – mergos nebeištekės Ds. Ir sulojo margì kurtai ant uošvės dvarelio Dkš. Ir išskirsiu … margas avis ir visas juodas avis BB1Moz30,32. Margasis beržas, arba geninis Šts. Padaryk iš margo beržo ratus, tai nigdi nesulaužysi Km. Oi užaugs užaugs vieši keleliai margasais dobilėliais TŽI190(Vlk). Pastiko tėvulis jaunąjį bernelį, margą dobilėlį KrvD131. ^ Šunį prausk neprausęs – márgs buvo, márgs i būs Krž. Ar vienas šuva ant svieto margas! Krn. Nusišauksi kaip márgas arklys (margas arklys labai retas; visi, jį pamatę, klausinėja, kieno jis) Dkš. Ant margo arklio toli nejosi Erž. Marga marginaitė sieno[je] pakabinta (langas) Sch60. Marga karvė per visą svietą bėga (laiškas) B.

márga n.: Kai davė per galvą, net akyse marga paliko (apraibo akys) Grž. Akyse darosi márga K.Būg. Laukai buvo pilni žmonių, ten net marga buvo (judėjo, mirgėjo), – vieni pievose, kiti pas rugius V.Krėv.

margaĩ adv. K: Margaĩ nudažyti, nuteplioti NdŽ. ║ išrašytas rašmenimis: Rašo, kad tik popierius būtų margas I.Simon. Vai ir atlėkė raibas sakalėlis, vai ir atnešė margą gromatėlę BsO372. Neverk, mergele, neverk, jaunoji, parsiųsiu gromatėlę marguoju atrašėliu JD1539.

2. prk. įvairus, mišrus, nevienalytis: Politinė komunos sudėtis buvo nepaprastai marga sp. Margà žiūrovų minia NdŽ. Meniniu atžvilgiu mūsų poezija šiandien gana marga rš. Kartais vieno rašytojo kalba išeina „Bare“ per daug marga J.Jabl. Mainos rūbai margo svieto: silpnas kelia, tvirtas griūva Mair. Taip ir slinko margos dienos sp. | O svečiai visi, margõms eilėms susisėdę, lašinius ir jukas Plaučiūno girdami valgė K.Donel. ^ Genys margas, žmogaus gyvata bemargèsnė J. Genys margas, svietas dar margèsnis Ds, An; S.Dauk. Pasaulis margas kaip genys, jame visokių pilna Jnš.

márga n.: Mūsų laikraščiuose marga žinių, rodančių sunkią mokyklų buitį rš. margaĩ adv.: Par mus svietas margaĩ niūkia (kalba) Brsl. Margai sviete nusiduoda MŽ.

3. gražus, puikus: Margas dvaras, deimanto langeliai Krtn. Siųsčiau tėvą, siųsčiau senąj' į margą miestelį irklužių pirkti RD186. Pavarykit žirgelius po marguo[ju] gonkeliu LMD(Ml). Verks mano matušė nevirkdoma, margąjį kraitelį atskirdama LTIII423. Kas tau klojo margą patalėlį? JV5. ^ Margi dvarai, šalti barščiai (viršuj puiku, apačioj prasta) ST521.

margaĩ adv.; R.

4. prk. prastas, nekoks: Margas jo tę gyvenimas! Lp. Dešimties metų vaikas nėkai, dar protas márgas Krš.

margaĩ adv.: Po metų nusimečiau gedulį ir vėl ištekėjau… Šį sykį dar margiau rš. Su jo išgijimu visai margai išsirodą (neaišku, abejotina, netikra) TP1881,28.

5. kuris nelygaus paviršiaus, spuoguotas: Abriedėlis márgas Vl. Aš noriu margų̃ blynų (su įdubimais keptuvėje kepamų) Skr.

◊ kaĩp márgas jáutis apie sunkiai dirbantį: Dirba kaĩp márgas jáutis Krž. márgas niekùtis niekas: Eikit, duosiu jums didelį margą niekutį (nieko neduosiu) Kls.